Pereiti prie turinio

Kas gresia Lietuvoje, jei baterija neturi baterijos paso?

Lietuvoje joks nacionalinis teisės aktas nenustato sankcijų už baterijos pasą. Du 2026 m. liepos 7 d. įstatymai, įsigalioję 2026 m. spalio 1 d., nustato baudas įmonėms, kurios tiekia baterijas rinkai neįsiregistravusios, be reikalaujamo ženklinimo arba nesilaikydamos baterijų atliekų surinkimo ir perdirbimo taisyklių. Pavyzdžiui, dviračių ar paspirtukų baterijų tiekimas neįsiregistravus kainuoja nuo 13 750 € iki 27 500 € už kiekvieną toną (Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnis). Šiame puslapyje aprašoma Lietuvos teisė; kitos Sąjungos valstybės narės nustato savo sankcijas.

Šiame puslapyje

Kuris teisės aktas taikomas?

Lietuva perrašė Atliekų tvarkymo įstatymo (Nr. VIII-787) dalį, skirtą baterijoms, kad ji remtųsi Europos reglamentu: tai 2026 m. liepos 7 d. įstatymas Nr. XV-1139. Sankcijos nustatytos Aplinkos apsaugos įstatyme (Nr. I-2223), kuris tą pačią dieną pakeistas įstatymu Nr. XV-1141. Abu įstatymai paskelbti Teisės aktų registre (TAR) 2026 m. liepos 14 d. ir įsigaliojo 2026 m. spalio 1 d. Iki 2026 m. rugsėjo 30 d. buvo taikoma ankstesnė Lietuvos baterijų tvarkymo tvarka.

Reglamentas palieka kiekvienai valstybei narei nustatyti savo sankcijas (93 straipsnis). Lietuvoje tai juridiniams asmenims skiriamos baudos, kurių dydis pakartotinio pažeidimo atveju paprastai padvigubėja.

Baterijos pasas ir ženklinimas

Nė viena priimta nuostata nenurodo Reglamento 77 ir 78 straipsnių, kuriais reglamentuojamas baterijos pasas.

Tačiau įstatymas baudžia už „pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintų baterijų“ tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai: bauda nuo 600 € iki 1 200 € (98 straipsnio 5 dalis). Įstatyme nenurodytas Reglamento 13 straipsnis, kuriame nustatyti ženklinimo reikalavimai, įskaitant QR kodą – nuskaitomą kvadratą, vedantį į baterijos pasą. Mūsų atsargus vertinimas: bauda greičiausiai taikoma 13 straipsnyje nustatytiems ženklinimo reikalavimams, įskaitant QR kodą; tai dar turi patvirtinti praktika.

Įstatymas taip pat baudžia už baterijų, kuriose viršijamas Reglamente nustatytas gyvsidabrio, kadmio ar švino kiekis, tiekimą rinkai: nuo 1 700 € iki 4 000 €, o pakartotinio pažeidimo atveju – nuo 4 000 € iki 6 000 € (100 straipsnis).

Gamintojo registracija

Gamintojas (Reglamente tai įmonė, pirmą kartą tiekianti bateriją valstybės narės rinkai, o ne ją pagaminusi gamykla) privalo registruotis aplinkos ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Atliekų tvarkymo įstatymo 34-15 straipsnis ir Reglamento 55 straipsnis). Už baterijų tiekimą rinkai neįsiregistravus skiriama bauda, apskaičiuojama už kiekvieną toną baterijų (95 straipsnis):

Baterijų kategorijaBauda už tonąPakartotinio pažeidimo atveju
Automobilių ir pramoninės baterijos375 € – 750 €750 € – 1 500 €
Elektrinių transporto priemonių baterijos6 000 € – 12 000 €12 000 € – 24 000 €
Nešiojamosios baterijos ir mažųjų transporto priemonių baterijos (elektrinių dviračių, paspirtukų…)13 750 € – 27 500 €27 500 € – 55 000 €

Pavyzdys: įmonei, kuri Lietuvoje neįsiregistravusi tiekia rinkai dvi tonas elektrinių dviračių baterijų, gresia nuo 27 500 € iki 55 000 € bauda.

Surinkimas ir perdirbimas

Gamintojai privalo baterijų atliekų tvarkymą pavesti licenciją turinčiai organizacijai arba, automobilių, pramoninių ir elektrinių transporto priemonių baterijų atveju, jį organizuoti individualiai (34-16 straipsnis): tai didesnė gamintojo atsakomybė. Už pažeidimus baudžiama pagal naująjį Aplinkos apsaugos įstatymo 100-2 straipsnį, be kita ko:

PažeidimasBauda
Neįvykdyta nešiojamųjų baterijų ar mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo užduotis (Reglamento 59 str. 3 d. ir 60 str. 3 d.)5 500 € – 13 750 € už kiekvieną nesurinktą toną
Nesukurta surinkimo sistema arba nevykdoma apskaita (nešiojamosios ir mažųjų transporto priemonių baterijos)13 750 € – 27 500 € už kiekvieną rinkai patiektą toną
Neteisingi duomenys apskaitoje, po rašytinio įspėjimoiki 366 000 €, priklausomai nuo tonų skaičiaus (nuo 183 000 € iki 366 000 €, kai neapskaityta 30 ar daugiau tonų)
Platintojas, atsisakantis priimti baterijų atliekas (Reglamento 62 straipsnis)450 € – 850 €

Kas kontroliuoja?

Peržiūrėtuose teisės aktuose nenurodyta nei gaminių reikalavimų rinkos priežiūros institucija, nei baudas skirianti institucija, nei licencijas gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms išduodanti institucija. Todėl jų neįvardijame.

Vis dėlto baterijos pasas Lietuvoje privalomas nuo 2027 m. vasario 18 d.: ši pareiga kyla iš tiesiogiai taikomo Reglamento. Reglamente (ES) 2019/1020 nustatytos rinkos priežiūros priemonės (atitikties užtikrinimas, pašalinimas iš rinkos, atšaukimas) taikomos ir baterijoms (Reglamento (ES) 2023/1542 91 straipsnis).

Ką sako teisės aktas

„Pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintų baterijų tiekimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“ (Aplinkos apsaugos įstatymo 98 straipsnio 5 dalis, įstatymo Nr. XV-1141 redakcija)

„Gamintojai registruojasi 1 dalyje nurodytame registre.“ (Reglamento (ES) 2023/1542 55 straipsnio 2 dalis)

Kas dar neišspręsta

  • Sankcijos už baterijos pasą ir ekonominės veiklos vykdytojų pareigas: jokio teisės akto neradome.
  • Ženklinimas, nurodytas 98 straipsnyje: įstatyme rašoma „pagal nustatytus reikalavimus“, bet nenurodomas 13 straipsnis; ar jis taikomas QR kodui, dar turi būti patvirtinta.
  • Kas kontroliuoja ir kas skiria sankcijas: peržiūrėtuose teisės aktuose nenurodyta.
  • Administracinių nusižengimų kodeksas (fizinių asmenų ir vadovų atsakomybė): netikrinome, ar jis buvo pakeistas tuo pačiu metu.

Pranešimai el. paštu →

Ką daryti toliau?

Puslapis patikrintas 2026 m. spalio 7 d. pagal Reglamento (ES) 2023/1542 konsoliduotą tekstą, galiojantį 2026 m. rugpjūčio 13 d., ir 2026 m. liepos 7 d. Lietuvos įstatymus Nr. XV-1139 ir XV-1141 (e-seimas.lrs.lt; įsigaliojimas patikrintas 2026 m. spalio 5 d.). Šis puslapis yra informacinio pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija.